apsenti

apsenti
apsénti intr. 1. Rtr kiek susenti, nusenti: Aš apsenaũ, t. y. apkaršau J. Apsẽnęs, bet dar nesenas Šts. Apsẽnusių žmonių yr Msn. Jau ir ta apsẽnus – pirma b[uv]o žvali Gs. Vienas apsẽnęs, kitas jaunas vyrukas Klvr. Kai mano tėtis apsẽno, aš parėjau namo Skr. Mūs tėvukas jau apsẽnęs Šn. Apsẽno, apruko, o buvo tokia graži Vdk. Jaunos mergelkos, o tokios suvargusios, apsẽnusios Krš. Suskubo jie (giminės) apsenti ir savo vaikus išvedžioti Vaižg. Būdamas dar jaunas vyras, galės daugiaus energijos įdėti į šitą darbą nei apsenęs Vrp1895,76. | Tarpe augančių girių vienas beržas apsenęs stovi liūdnas ir skundžias vargu Mair. ║ peraugti (apie augalus): Jau apsẽno žolė Erž. 2. nuo vartojimo suprastėti, pasidaryti palaikiam: Parsivežė tokį apsẽnusį stalą PnmA. 3. pasidaryti nebeaktualiam, nebenaujam: [Paskelbtos žinios] apseno Vaižg. 4. DŽ pasidaryti nebešviežiam: Kai apsénsta uogos, jau nebe tokios gražios Brš. \ senti; apsenti; įsenti; išsenti; nusenti; pasenti; persenti; prasenti; prisenti; susenti; užsenti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • apsenti — apsénti vksm. Ji̇̀s apsẽnęs, bet dár nesẽnas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Apsenti couples only - Mykonos — (Агиос Иоаннис (Миконос),Греция) Категория отеля: 4 звездочный отель Адрес: Mai …   Каталог отелей

  • apdiržėti — intr. 1. pasidaryti kiek diržingam, pakietėti: Mėsa tik apdìržėjo Brt. Bulvės neišvirę, tik apdìržėję Brt. 2. prk. kiek aprambėti: Iš pavasario tartum vikrus buvo pusbernis, o dabar jau apdiržėjo Slm. ║ kiek apsenti: Laikas tekėti, jau merga… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkaršti — 3 apkaršti intr. Š apsenti: Aš apkaršau jau, t. y. apsenau J. Mūsų senelis jau apkaršęs rš. Apkaršusi senystė R17, N. karšti; apkaršti; įkaršti; iškaršti; nukaršti; pakaršti; perkaršti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsenimas — 2 apsenìmas sm. (2) → apsenti 4: Nupjausčiau palties kraštus, kad nebūtų matyt apsenìmo Rs. senimas; apsenimas; nusenimas; pasenimas; persenimas; prisenimas; susenimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsenėti — intr. senstelėti, apsenti: Kap apsenėsiu, tada mažiau krutėsiu Ml. Apsenėjo merga, piršlių laukdama Rd. senėti; apsenėti; įsenėti; nusenėti; pasenėti; persenėti; prasenėti; prisenėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsenti — intr. senstant išnykti, išsiveisti: Tie agrastai sens išsens, i reikės naujus svadinti Krš. senti; apsenti; įsenti; išsenti; nusenti; pasenti; persenti; prasenti; prisenti; susenti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusenti — intr. 1. DŽ, Erž, Ėr, Tršk, Lp gerokai susenti, nukaršti, nusenėti: Ans nuseno J. Kai tik nusęsta žmogus, tai tiek iš jo naudos Gr. Dabar aš jau nusenaũ daug Vlkv. O kaip nusenau, dabar gaunu pensiją Varn. Tėvas labai jau nusẽnę Azr. Kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasenti — intr. 1. SD264,398, H154, N, Sut, Rtr, DŽ pasidaryti senam, pasenėti: Sesuo pasenusi, ir jos galvo[je] nebėr išminties J. Kai pasẽno, akim apžabo Dgč. Aš jau pasẽnus, man maža reikia LKT225(Gg). Kai pasensti, dantys iškrinta – nieko nepadarysi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • persenti — intr. 1. DŽ labai susenti, pasidaryti labai senam: Ta motina jau parsenusi Plng. Nesmarkiai parsenusi esu Nmk. Žmogus da neparsenęs – galėjo da gyvent Jon. Ką ten jau parsenę žmonys bejuokuos Als. Parsenęs čystai tas senis: paspyrei – pūzrai tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”